kreacionizmas pries evoliucionizma        Prieš porą dienų susipažinau su labai įdomiu pašnekovu. Pasakysiu labai nuoširdžiai: tikrai netikėjau, kad šiais laikais Lietuvoje yra žmonių, kurie netiki evoliucija. Manasis pašnekovas netikėjo evoliucija ir teigė, jog trūksta įrodymų, archeologinių iškasenų (jų ne tik mažai, bet ir daug klastočių), kad tokios sudėtingos sistemos negalėjo susikurti pačios ir t.t. Apibendrindamas jis pasakė: „Evoliucionizmas ir kreacionizmas man atrodo lygiavertės teorijos, bet kreacionizmas – žymiai įtikinamesnė”. Aš buvau šokiruotas, todėl nutariau parašyti šį straipsnį.

darbo mitologija        1 mitas. Žmonėms patinka dirbti.

 

2001 metais JK vyriausybė paskelbė apie „Visų pirma – darbas“ projektą. Ministrai gražbyliavo apie tai, kaip „darbas suburia bendruomenes“ ir „suteikia gyvenimo prasmę“.

 

– 2002 metais „Work Foundation“ paskelbė, kad pasitenkinimas darbu smuko. Vadinamosios „veiksmingos“ vadybos technologijos padarė darbuotojus itin nelaimingus ir nepakėlė produktyvumo.

darius pocevicius        Tarpukario Lietuva dažnai laikoma „aksominės A. Smetonos diktatūros“ šalimi, šiame žodžių junginyje pabrėžiant žodį „aksominės“. Ir iš tikro – nors smetoninėje Lietuvoje veikė 3 konclageriai, kuriuose kalėjo beveik 2000 politinių kalinių, o Valstybės saugumo departamento vadovaujama politinė policija be teismo nubaudė beveik 14 000 piliečių, tačiau šių represijų mastas kur kas mažesnis nei buvo nacių valdomoje Vokietijoje ar stalinistėje Sovietų Sąjungoje.

 

Antibolševizmas smetoninėje Lietuvoje buvo irgi ganėtinai „aksominis“. Nors prelatas Mykolas Krupavičius – krikščionių demokratų partijos įkūrėjas ir vadovas – iš Seimo tribūnos ne kartą atvirai ragino šaudyti komunistus („Komunistus šaudėme ir šaudysime”), o A. Smetona su A. Voldemaru taip ir darė, tačiau nužudytų bolševikų skaičiumi Lietuva kur kas atsiliko ir nuo „antikomunistinės“ Vokietijos, ir nuo „komunistinės“ Sovietų Sąjungos.

cincinacio utopija - pinigas        „Utopija” buvo anarchoindividualistų kolonija, kurią 1847 m. maždaug už 38 km nuo Cincinačio miesto (Ohajo valst., JAV) įkūrė Josiah Warrenas. Norint patekti į koloniją reikėjo gauti asmenišką kvietimą, nes Warrenas manė, kad laisvė rinktis savo draugus yra viena pagrindinių asmens laisvių. Kolonijos žemės savininkas buvo ne komuna, o jos gyventojai, tad žemės sklypai buvo perkami ir parduodami pagal atitinkamus kontraktus. Kolonijos ekonomika rėmėsi privačia nuosavybe ir rinkos ekonomika, kurioje mainų priemonė buvo darbas. Prekėmis ir paslaugomis buvo prekiaujama atsiskaitant „darbo laiko pinigais”.

        Trumpas 20-ies minučių filmukas, labai paprastai ir suprantamai paaiškinantis, kaip veikia kapitalistinė prekių „gamybos-vartojimo-utilizavimo“ grandinė, žudanti mūsų planetą.

 
                 Angliškai 
                 {vimeo}6998633{/vimeo}

Fatsa savivalda        Savivaldos ir tiesioginės demokratijos idėja 1979 m. buvo įgyvendinta šiaurinėje Turkijoje, prie Juodosios jūros įsikūrusiame Fatsos mieste, kuriame tuo metu gyveno 20 000 gyventojų. Miesto meru buvo išrinktas gerai žinomas tuo metu kairysis aktyvistas Fikris Sönmezas iš Respublikos Liaudies Partijos. Fikris Sönmezas iki 1980 m. karinio perversmo priklausė „Revoliucinio kelio judėjimui“ (judėjimo ideologija buvo marksistinė-leninistinė, bet neigė tiek sovietų, tiek kinų ar albanų modelius) ir išgarsėjo dėl savo veiklos, nukreiptos prieš juodosios rinkos spekuliantus, kurie naudojosi tuo metu Turkijai taikytomis JAV sankcijomis. Rinkimų metu į jį du kartus buvo pasikėsinta, o fašistai, norėdami įbauginti žmones, šaudė į kavines.

bakan korporacija        „Daryk pinigus. Jei gali – sąžiningai, jeigu ne – tiesiog daryk pinigus“, – ši mintis galėtų tapti visų korporacijų Didžiuoju įstatymu, o kiekvienas norintis tapti šventu korporatyvizmo tarnu, turėtų priimti tokią priesaiką. Joelo Bakano knyga „Korporacija: patologiškas pelno ir galios siekimas“ (vertė: Kristina Markūnaitė, „Kitos knygos“, 2009 m. ) – būtent apie tai. Teisės profesorius iš Kanados ėmėsi smulkaus ir nuodugnaus tyrimo, kuris padėtų atskleisti, kodėl gerais norais grįstos įstaigos virto tikrų tikriausiomis velnio irštvomis.

 

Šitos knygos pradžia kiek užknisa: pasakojama visa ilga ir kaip visada nuobodi istorija apie tai, kaip tos korporacijos susikūrė (koks dabar skirtumas?), kaip vystėsi, kilo ir galiausiai tapo nenugalimomis pasaulio valdovėmis.

noam chomsky        Šiandien, spalio 27 d., 20:30 val. Lietuvos laiku žymus kapitalizmo kritikas Noamas Chomsky lankysi Londono universiteto orientalistikos ir Afrikos studijų mokykloje ir skaitys paskaitą „Krizė ir vienpoliarinis judėjimas“, kuri bus tiesiogiai transliuojama internetu: http://www.soas.ac.uk/events/event52739.html. Internete pateikiamas toks N. Chomsky paskaitos anonsas: „Daugelis jaučia, kad Sovietų Sąjungos žlugimas pasaulį pavertė vienpoliariniu. Jame kol kas dominuoja viena supervalstybė, tačiau jos dominavimas eina į pabaigą, nes anglosaksiškasis „laisvosios rinkos“ modelis baigia subliukšti. Įsigilinus į šį svarbiausią pastarųjų dviejų dešimtmečių pokytį, galima atrasti svarbių įžvalgų, kas buvo prieš tai ir kokios yra galimybės įtakoti ateitį.“

jeanette winterson        Kada paskutinį kartą praleidai visą dieną mėgaudamasis tuo, ką darai ir jauti? Tik nuoširdžiai. Kada mėgavaisi kažkuo, negalvodamas apie ateitį ar ilgalaikes pasekmes? Kada taip gyvendamas praleidai visą mėnesį? Ar tau būna sunku užmiršti savo įsipareigojimus, tikslus, darbus ir tiesiog būti dabartyje?

 

Šiandien mūsų gyvenimai sukasi apie daiktus. Mes matuojame vertybesjų  turėjimu, t.y. daiktų kontrole. Savo sėkmę gyvenime mes matuojame produktyvumu, t.y. mūsų gebėjimais gaminti daiktus. Mūsų socialinė sistema daugiausiai rūpinasi daiktų gamybą ir vartojimu. Net kai mes negalvojame apie daiktus, į savo gyvenimą žiūrime kaip į daiktą – rūpinamės savo pasiekimais, ateities galimybėmis, savo socialine padėtimi... Viskuo, išskyrus tai, kaip mes dabar jaučiamės. Sakome „tikslas pateisina priemones”. Taigi galutinis mūsų gyvenimo rezultatas mums yra svarbesnis nei pats gyvenimo procesas.

alice in monsterland 2        Alisa pakliuvo į bėdą. 6 000 Žemės gyventojų nori ją pagrobti, išprievartauti, nukankinti ir nužudyti. 6 000 000 jaučia jai potraukį ir siekia minimalaus fizinio kontakto, kuris labai retai sukels jai skausmą ar vers ką nors daryti prieš savo valią. Tiesą sakant, nemaža jų dalis, pavyzdžiui, diakonas Charlesas Dodgsonas, būtų laimingas vien galėdamas nufotografuoti Alisą ar žiūrinėti jos nuotraukas. 6 000 000 000 žemiečių greičiausiai niekada nepaklius į pirmąją kategoriją, bet gali pakliūti į antrąją, dažnai tik trumpam, galbūt tik vieną kartą gyvenime ir galbūt tik mintyse.

paulo freire kritines samones ugdymas        Engiamiesiems ir tiems, kurie su jais kenčia ir kovoja

 
Pratarmė
 

Brazilų pedagogo Paulo Freire‘o idėjos yra kūrybiško proto ir jautrios sąžines atsa­kas į nepaprastą engiamųjų vargą ir kančias. Paulo Freire'as gimė 1921 m. Resifėje, vienoje iš vargingiausių ir labiausiai atsilikusių Tre­čiojo pasaulio vietų. Netrukus jam teko pačiam šią tikrovę patirti. Kai 1929m. Jungtinėse Amerikos Valstijose kilusi ekonomikos krizė pa­lietė ir Braziliją, paaiškėjo, jog Freire'o šeima, priklausiusi viduri­niajai klasei, negali garantuoti saugaus gyvenimo, ir jis atsidūrė tarp „žemės nelaimingųjų“. Jis patyrė, ką reiškia kęsti alkį, atsilikimą mo­kykloje, skatinusioje abejingumą, bet jo gyvenimui turėjusioje didelę įtaka; be to, tai paakino jį, vienuolikos metu vaiką, prisiekti visą savo gyvenimą kovoti, kad kitiems vaikams nereikėtų patirti to, ką jam teko kęsti.

laura kipnis pries meile        Laura Kipnis yra JAV feministė, kultūros ir sociumo kritikė, medijų studijų profesorė. XX a. 9-ajame dešimtmetyje vykstant „feministiniams sekso karams“, ji aktyviai kritikavo tą feminizmo dalį, kuris siekė įvesti pornografijos cenzūrą ir uždrausti prostituciją. Humoro nevengianti, aštraus liežuvio rašytoja dažnai užkliūva tiek konservatyviai, tiek kairiajai publikai dėl savo nedogmatiško požiūrio į lytį ir seksualumą. L. Kipnis kritika populiariai pateikia marksistinės ir psichoanalitinės teorijos įžvalgas. Išleido knygas „Moteriškas reikalas: purvas, seksas, pavydas, pažeidžiamumas“, „Neribota ekstazė: apie seksą, kapitalą, lytį ir estetiką“. Žemiau esančiame interviu kalbama apie jos knygą „Prieš meilę: polemika“.