Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 21 d.

       Kas bendro tarp Mahatmos Gandžio ir Rusnės?

Jeigu ir kur galėčiau įsivaizduoti didžiausiajam Indijos sūnui paminklą Lietuvoje, tai neabejotinai tik Rusnėje, prie Nemuno. Ne tik dėl to, kad Lietuvos Indijos kultūros gerbėjai mėgsta Gangą lyginti su Nemunu. Ne tik. Rusnėje prabėgo Mahatmos Gandžio pagrindinio bendražygio Pietų Afrikoje Hermano Kalenbacho vaikystė. Tai jo tėviškė, vieta, kuri nepalieka žmogaus iki paskutinio gyvenimo atodūsio. 1945-aisiais, praėjus septyneriems metams po jų paskutinio pasimatymo, Gandis, sužinojęs apie H. Kalenbacho mirtį pasakė, kad netekęs labai mielo ir artimo draugo.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 13 d.

        Anarchizmas (gr. αναρχία, „be valdovų“) – politinė filosofija arba doktrinų ir pažiūrų visuma, teigianti, kad hierarchinės valdymo formos yra ne tik nereikalingos, bet ir žalingos. Žodis „anarchija“, kaip dauguma anarchistų jį vartoja, nereiškia chaoso, nihilizmo ar moralinio nuopuolio, bet verčiau harmoningą antiautoritarinę visuomenę, paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. (Anarchopedija)

ANARCHIJA – atsisakymas valdyti ir būti valdomam, įsitikinimas, kad niekas neturi nei moralinės nei politinės teisės reikalauti iš kito žmogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių anarchiją tapatina su chaosu, nes tvarka, jų supratimu, gali būti palaikoma tik valdžios, autoriteto dėka. Anarchistai, priešingai šiam įsitikinimui, teigia, kad ne mūsų laisvė, bet autoriteto prievarta - tiek fizinė, tiek moralinė, kaip ir autoritarizmo principas apskritai yra visų bėdų – ekonominės, politinės, socialinės, ekologinės krizės, moralinio bei dvasinio nuosmūkio, šaltinis. (Nosis)

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 21 d.

        Noamas Chomsky (g. 1928 m. gruodžio 7 d.) – Masačiūsetso Technologijos instituto profesorius emeritas lingvistikos srityje. Nuo pat XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio griežtas JAV užsienio politikos kritikas, vienas žymiausių JAV kairiųjų akademikų, vienas žymiausių žiniasklaidos kritikų. Libertaras socialistas, išsakęs pritarimą anarchosindikalizmo idėjoms. Žymiausi jo darbai – JAV užsienio politikos kritika, prasidėjusi nuo Vietnamo karo XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Pagrindinis kritikos taikinys – JAV užsienio politikoje taikomi dvigubi standartai bei žmogaus teisių pažeidimai. Jo darbuose ypatingai pabrėžiama Amerikos dviveidystė – JAV tariamai propaguoja demokratiją ir tuo pačiu palaiko nedemokratinius bei autoritarinius režimus visame pasaulyje.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 12 d.

        Jei į šį klausimą atsakinėtume remdamiesi žiniasklaidoje skelbiamomis tiesomis, nebūtų jokių problemų į jį atsakyti. Valdžia bijo priešiškų valstybių agresijos ir tarptautinio terorizmo. Pastarasis šiuo metu tampa pagrindine valdžios baidykle, kadangi dauguma postmodernaus pasaulio valstybių jau priėmė žaidimo taisykles, diktuojamas Jungtinių Tautų bendrijos, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų globalaus masto politinių, ekonominių ir karinių organizacijų. Todėl lyg ir nebekelia tos grėsmės, kokią, sakykim, kėlė tam tikros valstybės istorijos eigoje. Likusi blogio ašis taip pat nekeltų didesnių rūpesčių, jei aplink ją išsidėsčiusiose valstybėse tarytum pats Šėtonas asmeniškai nemaištautų tas beveidis (ar dažniau, vešlia barzda apžėlusio islamisto bruožus įgaunatis) tarptautinis terorizmas.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 17 d.

        Įsivaizduokime pasaulio žemėlapį, kuriame spalvomis vaizduojamos ne atskiros šalys, o aukščiai virš jūros lygio. Tada Apalačių kalnynas Šiaurės Amerikoje atrodys kaip ilgas pusiasalis tarp tankiai apgyvendintos Rytų pakrantės ir derlingų prerijų. Pietų Amerikos vakaruose gyvenančių žmonių dauguma susitelks pakilusiame virš maliarinių žemumų archipelage. Šiaurės Europoje Beniliukso lygumas ir Olandijos polderius būtų sunku atskirti nuo Šiaurės jūros. O pietinėje Azijos dalyje, pradedant Vietnamo aukštumomis, kylant Tibeto plynaukštės link ir dar toliau į vakarus, iki Afganistano, matysime išsidriekusią kalnuotą teritoriją, kuri tapo namais daugiau nei 100 milijonų žmonių. Tai ir yra Zomija.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 9 d.

        Viena dažniausiai girdimų dešiniųjų kritikos, skirtos kairiesiems, nesąmonių skamba taip: „Kolektyvizmas prieštarauja žmogaus prigimčiai ir psichologijai“. Dešinieji teigia, kad žmogus iš prigimties yra savanaudis, vagis, kitąsyk netgi teigia, kad žmogus nuo prigimimo yra tokia būtybė, kuriai reikia paskui ką nors sekti ir kažkam lenktis (iškart kyla klausimas, kam lenkiasi socialinės piramidės viršuje sėdintys gyvūnai?). Mane nuolat erzindavo toks požiūris, nes savęs nelaikau nei savanaudžiu, nei vagimi, nemėgstu ir kam nors lankstytis.

Pats gajausias mitas teigia, kad žmogus yra godus padugnė, ir jam niekada nebus maža. Apie menamą prigimtinį godumą vienas pirmųjų rašė (daug kam šiandien įkyrėjęs) K. Marxas, kuris aiškino keistą „prigimtį“ per trūkumą. „Trūkumas pagimdo poreikį“, – rašė jis.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 17 d.

        Valstybingumas nėra filosofija. Valstybingumas neatsiranda iš istorinio būtinumo ar racionalių principų. Valstybingumas yra dirbtinai sukurtas žmonių vergovės pateisinimas. Valstybingumas yra prievartos pateisinimas. Valstybingumas yra ideologija, o visos ideologijos yra žmonių valdymo būdų variacijos. Opozicija valstybingumo prietarams ir ideologijoms yra filosofija. Tikslas ir drąsa mus išlaisvins. Tu neprivalai būti gyvuliu. Praryk raudoną piliulę. Pabusk.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 7 d.

        „Void tinklas“ – pasaulinis teorija, utopijomis, empatija (žmonių tarpusavio supratimu) ir trumpalaikiais menais besidomintis tinklas – šiame straipsnyje apibūdino metus po Graikijos įvykių. Daug kas jame tinka ir mums. Paskaitykime!

Nuoseklumas: pastangos pateikti atsakymus ir duoti tiesioginį atsaką visiems valstybės žingsniams, beveik kasdien vykstančiais veiksmais ir įvykiais palaikyti kovingą dvasią. Taip pat – sąmoningos pastangos vengti savižudiškų veiksmų ar aukų, kurios keltų areštų ar pralaimėjimo grėsmę. Riaušės ir susirėmimai su policija yra gerai organizuoti, parengti, jie vyksta tuo laiku ir tose vietose, kur galima pridaryti daugiausiai žalos už tai nesumokant didelės kainos ir nesukeliant žmonėms rimto pavojaus. Tokios pergalės į kovą pritrauks daugiau žmonių.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 17 d.

        Pagrindinės nuostatos

Filosofinė anarchizmo teorija teigia, kad valstybės yra prievartinės, o kadangi prievarta iš esmės yra blogas dalykas, tai ir valstybės yra blogos iš prigimties. Valstybės kaip blogybė gali ir turi būti panaikintos, pakeičiant jas savanoriškomis asociacijomis. Kadangi demokratija gali būti labiausiai siektina šių asociacijų valdymo forma, ji taip pat galėtų būti vyraujanti anarchistinės visuomenės valdymo forma. Tačiau anarchistinių pažiūrų demokratija negali pateisinti valstybės. Net jeigu ir prievarta būtų gryno demokratinio proceso padarinys, ji būtinai liktų esminė ir neišvengiama blogybė; todėl net ir valstybė, valdoma demokratiškai, yra blogybė. Būdama bloga demokratinė valstybė – kaip ir bet kuri kita valstybė – neturi jokio pateisinamo pagrindo reikalauti lojalumo, paramos ar netgi reikalauti įsipareigojimo paklusti jos įstatymams.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 1 d.

        Terence’as McKenna – vienas žymiausių JAV psichodelikos tyrinėtojų ir „sąmonę praplečiančių“ narkotikų gynėjų. Jis parašė penkias knygas, viena jų – „Dievų maistas" (Food Of The Gods), kurioje autorius įrodo, kad  psichodelikai padėjo formuotis žmogaus sąmonei ir kultūrai, o mūsų protėviai, nuolat valgantys stebuklinguosius grybus, praplėtė savo vizualinius ir lingvistinius sugebėjimus ir taip įgijo privalumų prieš kitus giminaičius, nieko apie grybus nežinojusius. Visą savo gyvenimą T. McKenna atkakliai propagavo idėją, jog karai Žemėje kilo tik po to, kai haliuciogeniniai augalai dėl klimato pokyčių ėmė nykti.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. gruodžio 15 d.

        Tikriausiai visiems mums yra kilęs klausimas: kas yra blogai, o kas yra gerai? Atsakymas į šį sunkų klausimą gali nulemti ne tik mūsų kaip individų, bet ir viso pasaulio likimą. Būtent todėl svarbu aiškintis, kaip ir kodėl atsiranda tai, ką vadiname moraliniu žinojimu. Šioje temoje apžvelgsiu kelias man neįtinkančias etines teorijas, pateiksiu savo kritiką jų atžvilgiu bei mano siūlomą alternatyvą, kaip atsakymą į amžinąjį etikos klausimą.

Dažnai girdžiu sakant, jog mes turime laikytis valstybės įstatymų, gerbti juos ir jų laikytis, bet man iš karto kyla klausimas: o kas, jei įstatymas yra nukreiptas prieš mano asmeninį interesą? Pvz., juk mes tikriausiai negerbtume įstatymo, kuris baudžia už homoseksualius santykius. Jei įstatymas skelbtų man mirtį – aš paskelbčiau mirtį jam.

Kategorija: teorija

Paskelbta: 2009 m. lapkričio 21 d.

        Nesename savo straipsnyje „Kreacionizmas prieš evoliucionizmą” aptarinėjau evoliucionizmo bei kreacionizmo teorijas. Paskaičius komentarus, prisiminiau seniai girdėtą kreacionistą Kentą Hovindą. Peržiūrėjau jo paskaitą, paklausiau jo išvadų – pasirodo, evoliucija yra kažkoks nacistinis šėtono pramanas, skirstantis žmones pagal jų prigimtį, o visi evoliucionistai turi sąmokslo planą. Nutariau tai pakomentuoti straipsnyje.

Ch. Darwinas savo teorijoje kalbėjo apie natūralią atranką gyvūnų pasaulyje – kovą už būtį. Dabar mes jau esame Homo sapiens, ar kova už būtį tęsiasi? Į ką evoliucionuos žmogus?