Anarchizmas (gr. αναρχία, „be valdovų“) – politinė filosofija arba doktrinų ir pažiūrų visuma, teigianti, kad hierarchinės valdymo formos yra ne tik nereikalingos, bet ir žalingos. Žodis „anarchija“, kaip dauguma anarchistų jį vartoja, nereiškia chaoso, nihilizmo ar moralinio nuopuolio, bet verčiau harmoningą antiautoritarinę visuomenę, paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. (Anarchopedija)

ANARCHIJA – atsisakymas valdyti ir būti valdomam, įsitikinimas, kad niekas neturi nei moralinės nei politinės teisės reikalauti iš kito žmogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Dėl šios priežasties daugelis žmonių anarchiją tapatina su chaosu, nes tvarka, jų supratimu, gali būti palaikoma tik valdžios, autoriteto dėka. Anarchistai, priešingai šiam įsitikinimui, teigia, kad ne mūsų laisvė, bet autoriteto prievarta - tiek fizinė, tiek moralinė, kaip ir autoritarizmo principas apskritai yra visų bėdų – ekonominės, politinės, socialinės, ekologinės krizės, moralinio bei dvasinio nuosmūkio, šaltinis. (Nosis)

Anarchija (gr. αναρχία - be valdžios) – visuomeninė santvarka, sukurta remiantis savivaldos principais, be valdžios ir be hierarchijos. Aristotėlis anarchija vadino žmonių nenorą paklusti valdžiai bei dėl to kylančią betvarkę. Todėl dažnai sąvoka painiojama su anomija. (Vikipedija)

Anarchizmas – tai politinė teorija, siekianti sukurti visuomenę, kurios nariai bendradarbiautų tarpusavyje laisvanoriškumo ir lygiateisiškumo pagrindais. Žodis „anarchija” (graikiškai αναρχία) reiškia bevaldystę, valdovo ar suvereno nebuvimą. Anarchizmas iš esmės prieštarauja visoms hierarchinio valdymo formoms - valstybinėms, kapitalistinėms, religinėms, kultūrinėms ir pan. Tokios valdymo formos anarchizmo požiūriu yra ne tik nereikalingos, bet ir kenkiančios individui, žalojančios jo individualumą. Vietoj autoritarinių politinių ir priverstinių ekonominių struktūrų, anarchistai siūlo socialinius santykius, paremtus savanoriškomis laisvų asmenų asociacijomis autonomiškose bendruomenėse, tarpusavio pagalbą ir savivaldą. Anarchija reiškia  harmoningą lygiateisių narių visuomenę, paremtą asmens apsisprendimo teise ir asmenišku dalyvavimu. (Anarchija.lt)

Pagrindinis modernus žodynas „Webster's Third International Dictionary“ apibūdina anarchizmą trumpai, bet aiškiai: „Politine teorija, besipriešinanti visoms valdžios formoms ir valdiškiems suvaržymams ir ginanti savanorišką, nepriverstinį bendradarbiavimą ir laisvą individų bei grupių susivienijimą jų poreikių patenkinimo tikslais“. Kiti žodynai apibūdina anarchizmą labai panašiai. „Britannica Webster“ žodynas apibūdina anarchizmą kaip „politinę teoriją, kuri visą vyriausybės valdžią laiko nereikalinga ir nepageidaujama bei gina visuomenę, paremtą savanorišku individų ir grupių bendradarbiavimu“. Trumpesni žodynai, tokie kaip „New Webster Handy College Dictionary“, apibrėžia anarchizmą kaip „politinę doktriną, teigiančią, kad visa valdžia turi būti panaikinta“. (Grafas)

Anarchizmo idealas – visuomenės santvarka be vieningos valstybinės valdžios, kur nebūtų prievartos, kur žmonių savitarpio santykiai paremti socialine lygybe, laisvu susitarimu ir visuomenės grupės solidarumu. Anarchistai neigia ne tik valstybinę valdžią, bet ir visokią valdžią daugumos mažumai, neigia visuomeninę drausmę, be kurios neįmanoma jokia stambesnio masto gamyba. Valstybės neigimą anarchistai yra pasiėmę iš liberalų, tik jų išvados siekia toliau ir yra griežtesnės už liberalų. Liberalai palieka valstybei gamintojų apsaugos funkciją, o anarchistai būsimojoje visuomenėje nepalieka valstybei jokio vaidmens. Norėdami suderinti neribotą asmens laisvę su visuomeniniu gyvenimu, anarchistai tiki „natūralia tvarka”, visuomeninių ir privatinių interesų harmonija. Antras anarchizmo teiginys – privatinės nuosavybės neigimas ir darbininkų išnaudojimo teorija – paimta iš socializmo, ir čia anarchizmo teoretikai nieko naujo nepridėjo. Taigi anarchizmas yra tam tikra liberalizmo ir socializmo idėjų sintezė. (Referatas „Ekonominės srovės“)

 

Amerikos anarchistai, 1920 m.

Anarchistai į visuomenę žvelgia kaip į laisvų ryšių bendruomenę, be valstybės ar kitų autoritarinių institucijų prievartos, visuomenę, kurioje laisvi žmonės gali kurti, domėtis ir pasiekti aukščiausią savo galių lygį. Valstybė jiems įkūnija antihumanišką, represinę instituciją, nes ji siekia padaryti žmogų instrumentu, kuris tik tarnautų jos tikslams ir dėl to išsižadėtų savo asmeninių tikslų. Šiuo požiūriu jie labai skiriasi nuo marksistų, kurie valstybę regėjo kaip priemonę proletariato diktatūrai įvesti. 1883 metais Karlo Marxo bendražygis F. Engelsas laiške rašė, kad anarchistai sugeba viską apversti aukštyn kojomis: „Jie teigia, kad proletarinė revoliucija turi prasidėti valstybės politinės organizacijos panaikinimu. Tačiau panaikinti valstybę tokiu metu reikštų sugriauti vienintelę organizaciją, kurios padedamas proletariatas galėtų įtvirtinti naujai įgytą galią ir įvykdyti ekonominę visuomenės revoliuciją“. (Donatas Puslys)

Suvokite anarchizmą kaip savo ir kitų asmeninį orientyrą, kaip asmeninį požiūrį į gyvenimą. Tai įsivaizduoti realu. Šitaip apibrėžiant, kas būtų anarchizmas? Tai būtų pasirinkimas mąstyti pačiam, o ne aklai kažkuo sekti. Tai būtų hierarchijos atmetimas, atsisakymas priimti „dievo duotą“ bet kurios nacijos, įstatymo, ar kitos jėgos viešpatavimą, kaip aukštesnį už tavo viešpatavimą pačiam sau. Tai būtų instinktyvus nepasitikėjimas tais, kurie įrodinėja, kad turi kažkokį aukštesnį už kitą žmogų rangą ar statusą, ir nenoras pačiam užimti kažkokį statusą kito atžvilgiu. Visų svarbiausia, tai būtų atsisakymas patikėti atsakomybę už save svetimoms rankoms; tai būtų reikalavimas, kad kiekvienas galėtų ne tik pasirinkti savo lemtį, bet ir ją vykdyti. Pagal šitą apibrėžimą, anarchistų yra daug daugiau nei atrodo, nors dauguma jų savęs tokiais nelaiko. (Kaltamintė)

Anarchizmo šerdį sudaro valstybės, ir apskritai visų hierarchiškų, prievarta paremtų struktūrų reikalingumo neigimas (an-archos – graikiškai „be valdovo“). Taip pat svarbi kita triada: laisvė, lygybė ir vienybė. Šie principai, kuriais remiantis, turėtų būti kuriama anarchistinė visuomenė, bendri visiems anarchistams. (Mažvydas Jastramskis)

Anarchija kaip valstybės valdymo forma, kuri susprogdinus vieną carą, buvo diskredituota, turi didžiausią natūralų potencialą. Tai, kad žodis „anarchija“ sukelia baimę, reiškia tik kad tai yra rimta. Ir jei neoanarchistinės idėjos ims plisti visuomenėje, jos bendrame kontekste sukurs atsvarą tendencijoms koncentruoti valdžią. Ir tai yra gerai. (Prusas)

Anarchizmas – politinė teorija, skelbianti, jog valstybė ir valdžia riboja žmogaus laisvę, todėl yra nereikalinga. Anarchistai – anarchistinių pažiūrų politinė grupuotė Rusijoje, pasisakiusi už centrinės valdžios likvidavimą. (Interaktyvių audiovizualinių mokymo modulių kursas I-IV gimnazijos klasėms)

Anarchija tai visiškas valdančiųjų nebuvimas. Viena iš didžiosios dalies subkultūrų tiesų. Paprastai anarchijos simbolis yra A raidė apskritime. (Jaunimo žodynas)

Anarchijos ženklas – jokios valdžios nebuvimas. Šis simbolis keičia savo reikšmę, kuomet „A” raidė išeina iš rato. Tai ypatingo blogio simbolis. Naudojamas satanistų ir okultinių grupių. Taip pat yra pankroko ir hardroko muzikos simbolis. Dažnai sutinkamas juodosiose satanistų mišiose. (Satanistiniai simboliai, jaunimui.com)

Paprastas žmogus, kuris nežino, kas yra anarchija, galvoja, kad anarchistai – tai krūva žmonių, kurie viską aplinkui daužo ir laužo. Tačiau anarchijos reikšmė yra kitokia. Pavyzdžiui, pankų grupuotę, kaip vienminčių žmonių būrį, sieja nuostata: nedaryk niekam blogo ir gyvenk... ir duok kitiems gyventi. Aišku, tai mano asmeninė nuomonė. (Aleksas Ivanovas (Alexas)

Anarchizmą kuriu pats sau pagal savo reikmes. Neprisigalvoju kliedesių apie ypatingas santvarkas, komunas, nes man jų nereikia ir kitiems nesiūlau. Tikram anarchistui nereikia jokio formalaus anarchizmo apibrėžimo ir net teorijos, nes gyveni pagal tai kaip saulė šviečia, pagal tai koks yra oras, ar nori valgyti ar nenori. Tose ribose ir teiki sau laisvę pasirinkimui. Filosofijos požiūriu anarchizmo apskritai nėra, tik visiškas kvailys gali teigti, kad jis gali daryti ką jis nori, kas jam šauna į galvą arba kurti teorijas ten kur realus gyvenimas teka pats sau ir be teorijų pagalbos. (Anarchy)

Anarchija. Labai graži utopinė idėja. Sakykim, yra grupė, jie gerai gyvena ir atsiranda koks nors durnius, kuris ima ir nužudo ką nors. O ką jūs darysit? Taigi nežiūrėsit pro pirštus, eisit, sakysit, kad tai blogai ir pasirūpinsit, kad daugiau to nebeįvyktų. Taigi ką padarėt? Jūs primetėt savo būdą jam, jūs tapot jam valdžia. Norint, kad egzistuotų anarchija, reiktų, kad VISI būtų altruistai. (Jusc)

Sistemai reikia, kad tu dirbtum, reikia, kad visi dirbtų ir mokėtų mokesčius. Būtent todėl didžiausias nusikaltimas yra mokesčių nemokėjimas. Kaip tik tai ir turime padaryti – nemokėti mokesčių, jei nenorime likti sistemos sraigteliais, maitinti tą sistemą prieš kurią protestuojame savo darbu, savo energija… Mokesčių nemokėjimas – štai tai ir būtų tikroji anarchija. (Laimis Žmuida)

Vienos galios struktūros keičia kitas. Ir dar šlykščiau, kai despotija įsiviešpatauja Dievo vardu. Bet Jėzus juk buvo sakęs, kad jo karalystė „ne iš šio pasaulio“. Jeigu taip, tai ji „prieš šio pasaulio karalystes“, t. y. galybes, ar tai būtų totalitarinės valstybės, ar kapitalistiniai rojaus pakaitalai, ar korporacijų viešpatijos, traiškančios pavienius asmenis, pajungiančios juos savo reikmėms, – ir pasireiškia kaip anarchija. Ir ši anarchija yra tai, kad jis renkasi tą pavienį asmenį, kuriam suteikia jėgų gyventi ir priešintis savo ir kitų pavergimui. (Aušra Pažėraitė)

Net didžiausi libertarai ekonomistai ar liberaliosios minties atstovai ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje viešai ar tik užkulisiuose prisimena anarchistinio komunitarizmo principus ir taip pradeda plėtoti socialinę ar net kultūrinę valstybės kritiką. Vis dėlto Lietuvoje viešai dar nepriimta politikui ar kultūros veikėjui rodyti simpatijas anarchizmui – galbūt dėl to, kad Lietuvoje anarchizmas dar nesuvokiamas kaip turintis gilią idėjinę komunitarinių laisvių ir valstybės kritikos plotmę ir vis dar yra klaidingai asocijuojamas su socialistais ar net komunistais. (Gintautas Mažeikis)

Nemėgstu nei buitinio, nei politinio anarchizmo, nes pirmasis man asocijuojasi su apsileidimu ir valios stoka, antrasis – su aiškesnių principų ir idėjų stoka. Iš esmės tai apolitiška laikysena, kurią daug metų slaptomis palaikė sovietmečio ideologija. Todėl dabartiniai anarchistai Lietuvoje man atrodo tarsi pasiklydę kelionėje laiko mašina: neaišku, kam jie priešinasi – ar sovietinei diktatūrai, ar 60-70-ųjų metų kapitalizmui. Iš tikrųjų tai jau nei vieno, nei kito seniai nėra. (Audronė Žukauskaitė)

Buvo labai keista, kad lėktuve, kuriuo skridau į Vilnių, neišgirdau nė vieno lietuviško žodžio. Nežinau, ar jis buvo pilnas turistų, ar lietuviai buvo diskretiški ir garsiai nekalbėjo. Taigi pirmiausia, ką per šią kelionę pastebėjau – tai lietuvių „hyperkorektiškumas“ – per didelis noras laikytis taisyklių. Kolumbijoje yra visiškai atvirkščiai. Jeigu aš gyvenčiau čia, būčiau taikus žmogus, nemėtyčiau bombų, bet būčiau anarchistas, nes čia yra per daug tvarkos. Bet Kolumbijoje tvarkos per mažai. Būdamas dvidešimt ketverių norėjau būti anarchistas, bet supratau, kad valstybė yra tokia silpna, kad prieš ją kariauti netgi taikingom priemonėm yra baisu. Kartais sakau, kad mano anūkės ar anūkai galės būti anarchistai, o aš pats esu „pro“ (už) tvarką. (Antanas Mockus)

 

Aš manau, kad anarchija tai kraštutinumas, kaip ir diktatas. Žmogus kartais tiek nukrypsta, kad nejaučia saiko. Visiška laisvė veda į pražūtį. Tačiau optimaliausias variantas, kai žmogus laisvanoriškai sugeba pripažinti tvarkos ir dėsningumų eigą. (Variety)

Atvirą antivalstybinę propagandą internete varo stribų, kagėbistų, anarchistų, net rusiškos „left” portalai, o panašūs į „našius” akmenų svaidytojai šlaistosi ne tik Rygoje. Ar ką nors veikia šioje internacionalo terpėje mūsų VSD, nelabai aišku. (Vytautas Landsbergis)

Kai Vyriausybės kolektyvinės politinės valios lieka vis mažiau, Seimas vis labiau tampa tikru anarchistų būriu, kuriame veikianti valdančioji koalicija nesivadovauja kokia nors politine logika. Deja, kuo toliau, tuo labiau dabartinės valdžios situacija darosi panaši į anarchistų susibėgimą. Valstybės reikalai ir prestižas dėl to vis skaudžiau kenčia. (Andrius Kubilius)

Laikau anarchizmą savaime destruktyvia pozicija. Konservatizmas, liberalizmas, socializmas ar net komunizmas teoriniame lygmenyje kažką teigia. Anarchizmas – neigia: pati sąvoka prasideda neigiančiu priešdėliu. (Puritonas)

Kuo daugiau skaitau Anarchija.lt straipsnius ir pastovių „skaitytojų“ komentarus, tuo labiau įsitikinu, jog tai iš tikro yra „užmaskuota“ pederastų ir pedofilų irštva, tik bandanti prisidengti anarchizmo skraiste. Taip pakankamai įdomi anarchizmo idėja subjaurojama normalių lietuvių akyse. (Žygeivis)

Visokie anarchistai, satanistai ir vandalai nusiaubia kapines, autobusų bei troleibusų stoteles, daužo taksofonus, drasko trispalves, teplioja namų sienas, išniekina tautinius simbolius. (Jonas Mikelinskas)

Anarchistai yra satanistai... Jų net ženklas ta pati žvėries galva (raide A) rate. (Sūduvis)

Parengė en arche, pasinaudojęs „google“ paieškos sistema