„Void tinklas“ – pasaulinis teorija, utopijomis, empatija (žmonių tarpusavio supratimu) ir trumpalaikiais menais besidomintis tinklas – šiame straipsnyje apibūdino metus po Graikijos įvykių. Daug kas jame tinka ir mums. Paskaitykime!
Nuoseklumas: pastangos pateikti atsakymus ir duoti tiesioginį atsaką visiems valstybės žingsniams, beveik kasdien vykstančiais veiksmais ir įvykiais palaikyti kovingą dvasią. Taip pat – sąmoningos pastangos vengti savižudiškų veiksmų ar aukų, kurios keltų areštų ar pralaimėjimo grėsmę. Riaušės ir susirėmimai su policija yra gerai organizuoti, parengti, jie vyksta tuo laiku ir tose vietose, kur galima pridaryti daugiausiai žalos už tai nesumokant didelės kainos ir nesukeliant žmonėms rimto pavojaus. Tokios pergalės į kovą pritrauks daugiau žmonių.
Politinė veikla: pagrįsta tiesiogine informacija apie visuomenėje kylančias problemas, o ne ideologinėmis abstrakcijomis. Pastangos išgirsti visuomenę, suprasti žmonių nerimą ir baimę, teikti atsakymus tokiais atvejais, kai atrodo, kad atsakymų nebėra, narstyti problemų priežastis, o ne tik rezultatus. Judėjimo galimybė vaidinti rimtą vaidmenį politiniame gyvenime priklauso nuo to, ar gilios socialinių kovų šaknys, ir nuo galimybės įdiegti anarchistines idėjas ir praktikas į paprastų žmonių ir jaunų radikalų širdis. Tai įvyksta ugdant kritinį mąstymą ir kolektyviai kuriant atvirą, visa apimančią konfrontaciją su visomis valdžios formomis.
Kultūrinė veikla: susitikimai, asamblėjos, aikštės, parkai ir viešasis gyvenimas. Bandykime įtraukti žmones, kurie turi drąsos kovoti, gali mąstyti ir kurti. Pirmą kartą per daugelį metų anarchistai turi progą būti pastebėti šioje visuomenėje ir pritraukti naujus žmones ne naudodamiesi ne tik destruktyvia galia, bet taip pat gindami viešąsias erdves (pvz., parkus) ir kurti politines erdves (pvz., skvotus ir socialinius centrus visoje Graikijoje). Taip pat svarbi kolektyvinė kultūra, leidžianti, kad komunos pasitarnautų visiems individams ir tuo pačiu nesunaikintų jų kaip asmenybių – to yra buvę kairiųjų organizavimosi tradicijoje.
Nuolatinis kontrinformacijos platinimas: spauda (ne elektroninė, bet ofsetinė) yra svarbi, kad būtų galima atspausdinti tūkstančius kopijų didelių plakatų ir iškabinėti juos visur, kur reikia. Kadangi įvairios grupės daro daug plakatų, mieste ant sienų atsiranda platus teorinis spektras. Nebereikia skaityti anarchistinių knygų. Teorija – ant sienų! Žinoma, spausdinimo aparatais verta naudotis ir spausdinant tūkstančius komunikatų bei knygelių kopijų – jas nemokamai dalijame mieste. Kartu naudojamasi ir purškikliais – jais ant miesto sienų užrašomi politiniai šūkiai ir užtrinami neonacių graffiti. Neretai draugai pasiima elektros generatorių, muzikos grotuvą ir išeina į centrinę miesto aikštę perskaityti savo komunikatų ir padalinti brošiūrų. Tokiais kontrinformacijos metodais jie atkreipia žmonių dėmesį į specifines socialines kovas, susilaukia solidarumo ir pradeda nesibaigiančius dialogus su praeiviais.
– Kaimynų asamblėjos, organizuojamos prie durų paliekant pakvietimus – jose sprendžiamos vietinės problemos, kaimynai supažindinami su bendromis socialinėmis problemomis.
– Okupuojant parkus tiesiogiai susiejamos ekologinės problemos ir kasdieninis gyvenimas. Taip sukuriamos naujos laisvos viešos erdvės, kuriuose susitinka ir bendrauja (ar bent jau bando bendrauti) įvairūs žmonės.
– Įvairūs nauji skvotai sudaro visuomenei galimybę pastebėti įvairius anarchistų mąstymo būdus. Naujuose socialiniuose centruose kuriami workshopai, atsiranda laisvos paskaitos, nemokamas maistas, pigus alkoholis, nemokamos knygos, filmų peržiūros, DJ pasirodymai, koncertai ir atviri bendri susitikimai įvairiems žmonėms. Taip aktyvistai susitinka su paprastais žmonėmis ir jaunais studentais.
– Tęsia kovą mažos partizaninės padegėjų grupelės. Sudarytos iš žmonių, visiškai pasitikinčių vienas kitu, jos tęsia savo kassavaitines atakas prieš kapitalo ir valstybės taikinius. Taip visuomenei nurodomos institucijos, korporacijos, bankai ir įstaigos, kurias visuomenė turi pašalinti iš socialinio gyvenimo, jei norima, kad žmonės būtų laisvi ir lygūs. Padegėjai rodo visuomenei nepasitikėjimo šiais taikiniais signalus.
– Aktyvios anarchistų studentų grupės neleidžia buržuazijai kontroliuoti universitetų. Šios grupės kasdien bendrauja tarpusavyje ir su kitais studentais. Jie paverčia universitetą viešąja erdve, kur kas savaitę įvyksta dešimtys viešų renginių, kuriuos taip pat organizuoja draugai iš kitų politinių ir kultūrinių grupių. Kairiųjų organizacijos ir kultūrinės grupės kovoja, kad universitete žmonėms būtų suteiktas prieglobstis nuo policijos, ir renginiai jame galėtų vykti per naktį.
– Viešosios autonominės zonos – parkai, universitetai ir kitos miestų erdvės, susitikimų vietos – ginamos nuo policijos, mafijos, narkotikų prekeivių, neonacių ir kapitalo investuotojų, jose buriasi žmonės. Šiuose susitikimuose, kurie vyksta viešoje erdvėje, gimsta sprogstamas mišinys – jį sudaro žmonės, kuriems policininkai, mafija, narkotikų prekeiviai, neonaciai ir investuotojai yra priešai. Kasdieniuose susitikimuose draugų grupės ruošiasi kovai su priešais ir svajonėse sukuria zoną, visiškai išsiskiriančią iš ją supančių teritorijų.
– Vaizduotės, nusimanymo ir kritinio mąstymo stiprėjimas – geriausia strategija. Solidarumo judėjimai skatina žmones kaip įmanoma daugiau rūpintis įkalintais bičiuliais ir už juos kovoti.
– Visų tiesioginių, saviorganizacija pagrįstų sindikalistų kovų dėka žmonių sąmonėje nuolatos gilėja radikalaus pasipriešinimo išnaudojimui darbe strategija.
– Indymedia tampa strateginiu kovų organizavimo centru ir virtualia viešąja erdve, kur dėmesio susilaukia bet kokie skelbimai, debatai ir kvietimai. Draugai pradeda dieną skaitydami Indymedia kalendorių ir spręsdami, kokioje socialinėje akcijoje ar asamblėjoje dalyvaus.
– Kuriant piratines ir skaitmenines komunų radijo stotis universitetuose ir socialiniuose centruose, žinia apie pasipriešinimą persiunčiama radijo bangomis ir jų klausytojų tarpe sukuria kultūrines ir politines grupes.
– Kritinės masės, gatvės paradai, nemokami vakarėliai, nelegalūs reivai, skvotų renginiai, DIY koncertai, socialiai orientuotos hip-hop, punk, indie rock, drum n‘bass, techno & trance scenos pritraukia tūkstančius jaunuolių į laikinai išlaisvintas viešąsias zonas. Tai – svarbus kontaktas su undergroundo kultūromis ir radikaliu judėjimu. Undergroundo susibūrimai, susieti su anarchistine politine erdve, nemažiau nei knygos skatina politinį ir socialinį sąmoningumą.
– Demonstracijos prekybos alėjose, prestižiniuose rajonuose ir metro stotyse perneša žinias apie sukilimą į privatizuotas viešąsias erdves – kapitalistinių iliuzijų centrus.
– Nacionalinės operos okupacija ir komercinių šou sutrikdymas iškėlė daug meno ir filosofijos klausimų, leido sukilėliams kritikuoti menus.
– Sukilusių žurnalistų ir pogrindinių spaudos darbuotojų užimtos laikraščių redakcijos leido tiesiogiai kritikuoti masinės žiniasklaidos vaidmenį kuriant visuomenėje apatiją.
– Kai jauni menininkai ir aktyvistai užėmė Nacionalinę televizijos studiją ir nutraukė premjero kalbą, buvo sukeltas masinis nepasitikėjimas masine žiniasklaida, ir visiems graikams į namus atėjo signalas: „Išjunkite telikus ir pirmyn į gatves!“
– Vyriausybinių pastatų ir savivaldybių užėmimas visoje Graikijoje tapo žinia visuomenei, kad visuomeninės institucijos gali būti suprastos ir kitaip.
– Kova prieš nacius – tai žinia, kad laisvės priešams nebus pasigailėjimo. Demonstracijos prieš nacius solidarizuojantis su emigrantais parodė, kad mes esame jų pusėje (tačiau kai kada kritikuojame jų siaurą mąstymą).
– Įvairiuose filmuose užfiksuota, kad policija kartu su naciais kovoja prieš imigrantus ir socialinius judėjimus. Taip pat paaiškėjo, kad neonaciai yra valstybės įrankis kovoje prieš bet kokį socialinį pasipriešinimą. Nufilmuoti kadrai, tarp jų – ir Alexio nužudymas, leido visuomenei pamatyti kitą policijos pusę.
– Tūkstančiai sukurtų blogų leido tiesiogiai išreikšti savo požiūrį į kovas ir jų teoriją ir pritraukė tūkstančius skaitytojų ir bendradarbių. Blogai visam laikui palaužė masinės žiniasklaidos monopolį ir autoritetą.
– Nesustabdomas šimtų skirtingų publikacijų, brošiūrų, knygų rašymas, spausdinimas. nemokamas CD, DVD, etc. Dalinimas, tūkstančių plakatų kūrimas ir lipdymas leido įvairioms žinioms pasiekti kiekvieną visuomenės sluoksnį. Taip įvairiems žmonėms tiesiogiai, o ne per abstrakčias teorijas ir ideologinius labirintus leidžiama susipažinti su anarchistiniu mąstymu.
Vertė Amžinoji Autonominė Zona
2009 12 07
