Raudonosios armijos frakcija (RAF) buvo radikali kairiųjų ekstremistų pogrindžio organizacija, kurią 1970 metais įkūrė Andreas Baaderis, Gudrun Ensslin, Horstas Mahleris, Ulrike Meinhof, Irmgard Möller ir kiti asmenys. Pagal Pietų Amerikos kovotojų pavyzdį grupuotė pasivadino miesto partizanais – „Stadtguerilla”, nors žiniasklaidos priemons RAF nuo pat pradžių vadino tiesiog „Baaderio ir Meinhof gauja“. Kulminaciją grupuotės veikla pasiekė praeito amžiaus 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Permaininga ir prieštaringa „Raudonosios armijos frakcijos” istorija baigėsi 1998 metais, kai ši organizacija paskelbė nutraukianti savo veiklą.
Pagrindiniai RAF aktyvistai buvo suimti 1972 m. birželio mėn. ir iki teismo trejus metus kalinami Stammheimo kalėjime. 1975 m. gegužės 21 d. prasidėjo 4 RAF aktyvistų - Andreaso Baaderio, Gudrun Ensslin, Ulrikės Meinhof ir Jan-Carlo Raspės - teismas. Jūsų dėmesiui siūlau 1975 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio stenogramą, kuri pateikta 1991 m. išleistoje Tomo Vague knygoje „Televizionieriai: Raudonosios armijos frakcijos istorija 1963-1993”. Teismo posėdžio dalyviai: teisėjas Theodoras Prinzingas, teisiamieji - Andreas Baaderis, Gudrun Ensslin, Ulrike Meinhof, Janas-Carlas Raspė.
1975.08.19. Dvidešimt šeštoji teismo diena
Kaltinamieji pašalinti iš teismo salės už netinkamą elgesį. Norėdamas nustatyti jų tapatybę, teisėjas Prinzingas ima juos kviesti po vieną. Teismui prireikė dvidešimt šešerių dienų, kad būtų pasiekta ši pradinė teisminio proceso stadija, po kurios pateikiami kaltinimai.
Du apsaugininkai į teismo salę įtempia Janą-Carlą Raspę.
Prinzingas: Prašau, sėskitės.
Raspė: Nesisėsiu.
Prinzingas: Tada turiu jums pranešti štai ką. Teismas nori nustatyti jūsų tapatybę.
Raspė: Manęs tai nedomina.
Prinzingas: Dabar turite galimybę papasakoti apie save. Jei šito nepadarysite, mes vis tiek tęsime bylos nagrinėjimą.
Raspė: Čia mane atitempė jėga. Tai viskas, ką galiu jums pasakyti. Tokiomis sąlygomis neketinu nieko apie save pasakoti. Dabar aš išeisiu, na, o jūs, žinoma, tęskite savo spektaklį.
Prinzingas: Jūs esate kaltinamasis, todėl turite likti čia.
Raspė: Jeigu jūs neišvesite manęs iš teismo salės, aš vis tiek kaip nors perlipsiu per šitą barjerą.
Jis bando lipti per užtvarą, skiriančią kaltinamųjų suolą, tačiau apsauga jį sutramdo. Prinzingas nutaria pašalinti raspę iš teismo salės. Po kelių minučių keturi apsaugininkai įneša Ulrikę Meinhof.
Prinzingas: Prašau sėstis, frau Meinhof.
Meinhof: Neturiu jokio noro sėdėti.
Prinzingas: Nenorite sėstis. Bet galbūt jūs pasinaudosite mikrofonu, kad mes galėtume jus išgirsti.
Meinhof: Nesiruošiu nieko daryti. Negaliu savęs apginti, tačiau niekas ir negali to padaryti.
Prinzingas: Ar pranešite duomenis apie savo asmenį?
Meinhof: Tokiomis sąlygomis jokios informacijos teikti nesiruošiu.
Ji bando apeiti užtvarą, tačiau apsauga ją sustabdo.
Meinhof: Aš noriu išeiti.
Prinzingas: Jūsų, kaip kaltinamosios, pareiga yra likti čia.
Meinhof: Klausyk, tu, subine, aš neleisiu niekam nurodinėti, ką man daryti.
Prinzingas: Frau Meinhof, girdėjau, kad jūs mane pavadinote subine.
Meinhof: Mano žodžius jūs turbūt įrašysite į protokolą.
Prinzingas: (pasitaręs su kolegomis) Už pirmininkaujančio teisėjo įžeidimą žodžiais „Tu, subine” kaltinamoji pašalinama iš teismo salės iki šiandieninio posėdžio pabaigos.
Įvedamas Anderasas Baaderis, kuris irgi atsisako sėstis.
Baaderis: Na, pirmyn, pašalink mane.
Prinzingas: Pone Baaderi, tai nepriklauso nuo jūsų norų.
Baaderis: Tada užrašykite, kad aš netinkamai elgiausi. Ar man reikės jus irgi kaip nors išvadinti? Man tai sunkiai pavyks. Jūs norite jėga priversti, kad likčiau čia?
Prinzingas: Nesvarbu, ko aš noriu, svarbu, ką aš privalau.
Baaderis: Ko jūs laukiate? Norite mane išprovokuoti įžeidimams, ar ką?
Prinzingas: Aš nieko nenoriu provokuoti, norėčiau, kad jūs susilaikytumėte nuo įžeidinėjimų.
Baaderis: Aš nutrauksiu šį posėdį. Savo nešvariais triukais jūs manęs neapgausite.
Prinzingas: Nėra jokių nešvarių triukų. Taip elgts mane įpareigoja procesinis kodeksas.
Baaderis: Tai ko jūs norite? Jūs ką, esate pasiruošęs panaudoti jėgą?
Prinzingas: Aš noriu, kad jūs atsisėstumėte ir dalyvautumėte posėdyje.
Baaderis: Velnias, tai nešvari manipuliacija. Jau penkias minutes jūs verčiate mane įkalbinėti, kad būčiau iš čia pašalintas. Aš tiesiog noriu iš čia išeiti.
Prinzingas: Nesvarbu, ko jūs norite. Jūsų, kaip kaltinamojo, pareiga yra pasilikti čia.
Baaderis: Tiek to, tęsk savo idiotišką procedūrą, o aš sukelsiu neramumus.
Prinzingas: Kol kas jūs jokių neramumų nekeliate.
Baaderis: Klausyk, Prinzingai, geriau pašalinki mane dabar, kitaip man teks tave įžeisti.
Prinzingas: Pone Baaderi.
Baaderis: Tai nori išgirsi įžeidimą? Gerai, tuoj išgirsi.
Prinzingas: Aš nenoriu to girdėti.
Baaderis: Na, klausyk, tu, fašistine kiaule.
Į sąlę įvedama Gudrun Ensslin, kuri atsistoja šalia Baaderio.
Prinzingas: A? Fašistinė kiaulė?
Baaderis: Na, dabar tu mane pašalinsi.
Ensslin: Ir mane, sena kiaule?
Baaderis: Prinzingai, kartoju garsiai ir aiškiai, tu - fašistinė kiaulė!
Prinzingas atjungia Baaderio mikrofoną.
Ensslin: Mes negalime fiziškai ištverti šio proceso, todėl mes jame nedalyvausime, sena kiaule.
Prinzingas: Jūs pareiškėte nepagarbą teismui. Kaip supratau, jūs pavadinote mane sena kiaule. Ar teisingai išgirdau? Norėčiau įsitikinti, kad yra būtent taip. O jūs, pone Baaderi, pavadinote mane fašistine subine.
Prinzingas ima klausinėti Gudrun Ensslin, ar ši nepatvirtintų asmens duomenų.
Ensslin: Sena kiaulė.
Asmenybių tapatybės patikrinimas galų gale vyksta nedalyvaujant kaltinamiesiems: Andreasui Baaderiui - bedarbiui, Gudrun Ensslin - studentei, Ulrikei Meinhof - žurnalistei, Janui-Carlui Raspei - sociologui. Jie kaltinami keturiomis žmogžudystėmis, penkiasdešimt keturiais pasikėsinimais ir nusikalstamos gaujos organizavimu.
Versta iš: Tom Vague. Televisionaries: The Red Army Faction Story, 1963-1993. - AK Press, 2001.
Vertė Darius Pocevičius
Andreas Baaderis ir Gudrun Ensslin teisme 1968 m. spalio 31 d.
Andreas Baaderis ir Gudrun Ensslin kalėjime 1977 m. spalio 18 d.
