Šioje laidoje Bryanas Magee kalbina ekspertą Johną Passmore‘ą iš Nacionalinio Australijos universiteto. Pakalbio tema – Davidas Hume‘as (1711-1776), garsus Škotijos Apšvietos filosofas ir istorikas. Jo mintys pasižymėjo ypatingu skepticizmu ir aiškumu, šalta logika ir empirizmu. D. Hume‘as ilgainiui tapo „Vienos ratelio“ loginio pozityvizmo ir apskritai skepticizmo etalonu.

„Traktate apie žmogaus prigimtį“ jis suformulavo skeptišką „is-ought“ problemą:„Kaip žinant, koks yra pasaulis, galima sužinoti, koks jis turėtų būti?“ Atsakymas buvo paprastas – vien tik logikos (racionalaus protavimo) pagalba to padaryti neįmanoma. Iš fakto neįmanoma logiškai išvesti vertybės. Daugelis to meto teologų ir prigimtinės teisės šalininkų buvo pasmerkti kristi kaip iracionalumo įkaitai. Nemažai etikos filosofų bandė apeiti šią problemą, bet galiausiai tapdavo užslėpto obskurantizmo ir reliatyvizmo kūrėjais arba tiesiog susimaudavo toje pačioje vietoje, nuo kurios pradėjo. Šiam požiūriui artimas yra G. E. Moore‘o pastebėjimas, kuris skelbia, kad moralė yra klaidingai tapatinama su realiais objektais.

Davidui Hume‘ui taip pat priklauso ir indukcijos problemos įvardinimas, iki šiol neduodantis ramybės mokslo filosofams, bei priežastingumo kritika. Tiesa, nereikia pamiršti, kad pats Hume‘as buvo įtakotas senovės skeptikų, tokių kaip Sextus Empiricus ir Pyrrho, kurie kai kurias jo performuluotas problemas buvo įvardinę jau prieš amžių amžius.

Tikriausiai pagrindinė išvada, prie kurios priėjo filosofas, yra ta, kad mes negalime racionaliai pagrįsti jokių savo įsitikinimų (regreso argumentas), tad žinios visada yra neužtikrintos.

Parengė Dionisas Dionisas