Šiandieniniai valstybės biurokratai ir verslo vadybininkai konfliktus siūlo spręsti gremėzdiškais, autoritariniais ir silpnesnę pusę žeminančiais būdais. Ankstesni, tradiciniai konfliktų sprendimo būdai buvo sąmoningai išstumti siekiant plėsti elito valdymo galias. Anarchizmas, kaip antiautoritarinė teorija, visada ieškojo būdų, kaip išspręsti žmonių tarpusavio konfliktus nežeminant nei vienos pusės, pasiekiant taikų sambūvį tarpusavio sutarimo būdu. Siūlome susipažinti su sėkmingai veikusia ir dabar veikiančia konfliktų sprendimo technologija „Susitaikymo ratas“ („Peacemaking circle“), kurią galima laikyti viena iš anarchistinių alternatyvų.

        _____________

        Kyla konfliktas. Jis gali mus skaudinti, gali kenkti ryšiams su draugais, šeima, bendražygiais, gali žaloti sveikatą, trukdyti ar net sunaikinti mūsų judėjimus ir bendruomenes. Bet mes tikime, kad konfliktas gali būti ir jėgos, strategijos, tiesos, kolektyvinės galios bei laisvės šaltinis. Esame pasiryžę spręsti konfliktus taikiai, pagarbiai, veiksmingai ir teisingai. Nesiruošiame naudotis šiandien veikiančia civilinių ar kriminalinių bausmių sistema. Nors yra daugybė konfliktų sprendimo būdų, kuriuos mes gerbiame ir naudojame, tačiau labiausiai mus domina „rato“ procesai, ypač dėl to, kad juos dabar gali taikyti bet kas. Taip pat ir jūs.
    
        Kas yra „ratas“?

        „Ratas“ yra procesas, kai visi žmonės po kokio nors probleminio įvykio tuoj pat susiburia į ratą, kad surastų sprendimą. Bendruomenėje galėtų padėti tarpininkas, dalyvaujantis „rate“ kartu su visomis konfliktuojančiomis pusėmis. Svarbu, kad „rate“ dalyvautų žmogus, atsakingas už kilusį konfliktą, ir, kai tai įmanoma, – nukentėjusioji pusė. Taip pat svarbu, kad dalyvautų ir kiti žmonės, galintys nulemti sprendimą. „Rato“ procesas dėmesį sutelkia:

        – ne į prievartą ar bausmę, o į konflikto sprendimą;
        – ne į individo, o į individo ir kolektyvo atsakomybę;
        – ne į priklausomybę nuo valstybės, o į bendruomenės savarankiškumą;
        – ne į „atsiteisimą”, o į „gerą jauseną”;
        – ne į atskyrimą, o į sujungimą, t.y. ne į pašalinimą, o į įtraukimą.

                        

        Ką daro tarpininkas?

        Ratui vadovauja tarpininkas arba rato prižiūrėtojas. Paprastai tai bendruomenės narys, kuris turėtų:
        – Pasiruošti ratui. Tarpininkas paruošia vietą, pasirūpina, kad visi žinotų, kada ir kur vyks „ratas“, ateina kiek anksčiau, naujokams trumpai nupasakoja „rato“ esmę ir lūkesčius.
        – Pasirinkti tinkamą toną. Tarpininkas turėtų būti maksimaliai ramus ir jaukus. Jis neturėtų prisidėti prie priešiškumo ar neprotingų pastabų.
        – Tarpininkauti pokalbiui. Tarpininkas pasirenka klausimus, siūlo pokalbio struktūrą ir rūpinasi, kad dalyviai pritartų kartu priimtiems sprendimams. Tarpininkas pats nesprendžia, nevertina nuomonių ar požiūrių ir nėra svarbesnis už bet kurį kitą „rato“ dalyvį.
        – Neleisti nukrypti ir reguliuoti tempą. Tarpininkas neleidžia grupei nukrypti nuo temos ir žiūri, kad ji pamažu artėtų prie veiksmingo konflikto sprendimo.
        – Sekti, kad kiekvienas galėtų pasisakyti. Tarpininkas turėtų žiūrėti, kad „kalbėjimo lazdelė” būtų gerbiama (apie tai toliau), kad pokalbyje kiekvienas turėtų vienodas galimybes, o dalyviai klausytusi vieni kitų.
        – Siūlyti pertraukėles ar tylą. Tarpininkas gali siūlyti pauzes, pasirąžymus, tylos pertraukėles ar kitus grupės dėmesio sutelkimo ar įtampos išsklaidymo metodus.

        Keli bendri patarimai „rato“ dalyviams

        Naudokite „kalbėjimo lazdelę”. Tai yra daiktas, paprastai ką nors reiškiantis grupei, kuriuo mes padedame dialogui. Kai tu jį turi, gali kalbėti. Kai neturi – negali. Štai taip. Geras kalbėjimo lazdelės panaudojimo būdas yra tyla. Galima kiek patylėti prieš pradedant kalbėti, tyliai apgalvoti, ką pasakei, prieš perleidžiant ją kitam. Mums patinka vadinti ją „tylos lazdele”.
        – Kalbėkite nuoširdžiai ir naudokite įvardį „aš”. Reikia kalbėsime apie savo patirtį ir nebandyti išreikšti kitų žmonių patirties, ketinimų, motyvų, minčių ar jausmų.
        – Kalbėkite pagarbiai. Jokių sukčiavimų.
        – Klausykite pagarbiai. Mes įsipareigojame išgirsti vieni kitus net tada, kai tai, ką girdime, mus stebina, liūdina ar skaudina.
        – Išlikite rate. Nepalikite rato net tada, kai jus nuliūdins arba suerzins. Išimtys taikomos tik kavos pertraukėlėms, šiaip pertraukoms ir gaisro atveju.
        – Gerbkite konfidencialumą. Kas pasakyta rate, tas jame ir lieka. Jokių užrašų, ataskaitų ar apkalbų.
        – Peržiūrėkite šituos pasiūlymus ir kiekvienąkart pridėkite savo. Kiekvienas ratas, kiekvienas dalyvis yra skirtingi, todėl kiekvienąkart darykite pakeitimus, pritaikytus konkrečiai grupei.
        – Darykit tai, ką sutarėte. Jei sutarėte elgtis vienokiu ar kitokiu būdu, taip ir darykite.

                        


        Kaip vyksta „ratas“?

        Pradėkite įvadiniu klausimu (pvz., ką apie visa tai galvojate?);
        Pereikite prie klausimo apie reikalą (pvz., kas jums kelia rūpestį dėl aptariamos problemos?);
        Leiskite žmonėms kalbėti, kol tarpininkas pajus, kad buvo iškelti visi klausimai;
        Pasiūlykite žmonėms išsakyti savo poreikius (ko iš šiandienos susitikimo tu nori?);
        Paprašykite žmones siūlyti sprendimus (kaip galima viską sutvarkyti teisingai?);
        Tegu žmonės išsako savo mintis apie galimus sprendimus;
        Pakvieskite žmones siūlyti paramą ar patiems ką nors nuveikti (pvz., žmogus X pasakė, kad ji darys Y. Ką kiekvienas iš mūsų galime nuveikti padėdami žmogui X?);
        Tegu žmonės pasisako, kaip jie jaučiasi po visko;
        Padrąsinkite žmones minutėlę patylėti, pasidalinti maistu ir atsipalaiduoti.

        Svarstant kiekvieną klausimą, „kalbėjimo lazdelė“ juda ratu. Visi kalba iš eilės, lazdelė juda prieš ar pagal laikrodžio rodyklę per visą sesiją. Lazdelė suteikiame kiekvienam, ji neturėtų judėti pirmyn atgal, apeidama kokius nors žmones. Susikalbėti padeda pati pokalbio „rato“ forma. Ji praplečia požiūrių skalę, sumažina įtampą ir abipusius priekaištus, kaltinimus ir gėdinimus, skatina apmąstymus ir atsakomybę, todėl svarbu išlaikyti tą pačią formą net tada, kai ji atrodo neveiksminga. Tarpininkas gali keisti klausimus, įsiterpti dėl laiko ar pokalbio nuostatų, paprašyti traškučių, pravesti brainstormingą ar panaudoti kitokį pokalbio būdą, bet įprasta tvarka lazdelė turi keliauti iš rankų į rankas ratu, kalbantis tol, kol nebus surastas sprendimas.

        Ratas nėra nei blogas dalykas, nei panacėja nuo visų konfliktų. Tai nėra teismas ir nėra nesėkmės ženklas. Ratas veikia kaip geri vaistai. Ratas gali padėti geriau suprasti vieni kitus, priimti nutarimus, keičiančius elgesį ateityje, atstatyti patirtą žalą ar, blogiausiu atveju, priimti sprendimą sukti skirtingais keliais. Ratus ta pačia tema gali burti skirtingi žmonės, jie gali pristabdyti ratą ir pasikviesti daugiau žmonių, jie gali pasiūlyti atskiroms žmonių grupėms savu ruožtu suburti atskirą ratą. Šį metodą taikyti sėmingai taikyti aštriam pokalbiui apie mus pačius, apie rasę, lytį ar kitus identifikacijos klausimus, apie bendruomenę, judėjimą ar pasaulį. Jei norite žinoti daugiau, rekomenduojame pažiūrėti video „Building Social Capital through Peacemaking Circles“, bet geriausia remtis savo bendruomenės įžvalgomis, jėgomis, išmintimi ir patirtimi.

        Parengė RB
        2009 04 18