Kanadiečiai iš Stansteado miestelio ir amerikiečiai iš kitos sienos pusės – Derby Line gyvenvietės Vermonto valstijoje – gyveno kaip viena bendruomenė, dažniausiai ignoruojanti įsivaizduojamą sieną, kuri juos skiria. Bet viskas pasikeitė prieš 6 mėnesius, kai valdžia pradėjo vykdyti taisykles, skirtas reguliuoti judėjimą tarp Kanados ir Jungtinių Valstijų: dabar visi turi pereiti pro muitines postus ir parodyti galiojančius pasus. Be to, du miestelius dabar atskyrė ir barikados.

Pokyčiai aiškiausi Canusa gatvėje. Namai šiaurinėje pusėje priklauso Kanadai. O pietinė pusė yra JAV teritorija. Tad jau nedera eiti pas kaimyną, gyvenantį kitoje gatvės pusėje, kad pasiskolintum žoliapjovę. „Privalai registruotis JAV muitinėje ir pasienio apsaugos poste, esančiame gatvės gale, o kai grįžti – sustoti Kanados muitinėje”, – sako Raymondas Fluetas. Visą savo gyvenimą 68-metis pragyveno šiame pasienio miestelyje, kuris turi 3 000 gyventojų ir yra nutolęs apie 160 km į pietryčius nuo Monrealio.

„Anksčiau čia būdavo maloni vieta. Žmonės iš abiejų sienos pusių yra mūsų tėvai, draugai, giminės. Čia yra visų mūsų namai. Bet dėl griežtų suvaržymų mes dažnai neiname aplankyti vienas kito”, – apgailestavo jis.

Šį mėnesį miestelių gyventojai susidūrė su naujomis kliūtimis – pasienyje buvo uždarytos kelios gatvės. „Čia vyko didelis eismas. Žmonės šiais keliais į Jungtines Valstijas slapta gabendavo narkotikus, tabaką arba alkoholį, netgi nelegalius imigrantus”, – sakė naujai išrinktas Stansteado meras. „Tai padarėme dėl mūsų visų saugumo“, – aiškino jis.

Siekdamas sustiprinti JAV pasienio ruožų apsaugą po 9/11 išpuolių, Vašingtonas įsakė sugriežtinti apsaugą ties šiaurine siena. Kanados ir JAV pasienis išlieka ilgiausias nemilitarizuotas pasienio ruožas pasaulyje, tačiau jį kirsti jau nebėra taip lengva. Keliautojų muitinėje laukia nuodugnios kratos, o ginkluota sargyba dabar patruliuoja 9 000 km ilgio pasienio ruožą. „Jie pritaikė tas pačias taisykles, kaip ir pietuose – pasienyje su Meksika, nors padėtis . anaiptol nėra tokia pati”, – sakė R. Fluetas.

Įtaka abiems pasienio miesteliams aiškiai pastebima. Beveik visi gyventojai neturi pasų. „Būdavo praktiška apsipirkti Kvebeke, Kanadoje”, – sakė Hanna Cornelius-Bouchard, gyvenanti Vermonte su savo vyru ir dviem vaikais. „Bet dabar aš verčiau leisiu savo pinigus kitiems dalykams, o ne 4 pasams savo šeimai. Kaip tik dėl to mes nekirtome sienos jau keletą mėnesių.“

Biblioteka ir operos namai pastatyti tiesiog ant sienos. Viktorijos laikų fasadinis įėjimas yra amerikiečių pusėje, o scena stovi ant kanadiečių žemės. Įstriža linija ant grindų nurodo sieną. „Kanadiečiai turi vieną išimtį: jiems nereikia pereiti muitinės, jeigu jie pasistatė mašiną savo pusėje ir nenukrypsta nuo šaligatvio, vedančio į pastatą”, – sakė bibliotekos ir direktorė amerikietė Nancy Rumery. Kita vertus, jeigu kas nors ir bandytų – nieko neišeitų: toje vietoje įrengtos stebėjimo kameros, teritorija nuolat patruliuojama.

Nepaisant šių naujų sunkumų, kai kas norėtų truputį paslinkti sieną, netgi jei vietinė legenda sako, jog pagiringi inžinieriai nužymėjo ją per toli į šiaurę.