{youtube}AiOCoxAjqK0{/youtube}
Šiek tiek toliau nuo protesto dalyvių stovėjo nepriklausomų kūrėjų grupė, kuri, vos pasibaigus akcijai, surengė radikaliojo meno akciją „Nukryžiuotasis menininkas“. „Norime paraginti ne klausyti muzikos, ne šokti ir dainuoti, o viską daryti daug radikaliau. Atėjo ta paskutinioji, nebereikia gražių dainelių, reikia eiti į gatves ir daryti menines riaušes, galų gale. Dabar susirinkusios oficialios sąjungos daro eilinį šou. Norime paraginti baigti su tuo visu pramogų verslu ir užsiimti jau tikruoju, radikalesniu pasipriešinimu“, – savo poziciją išreiškė vienas iš akcijos „Nukryžiuotasis menininkas“ organizatorių Darius Pocevičius.
Juodai apsirangę budeliai viešai inscenizavo menininko nukryžiavimo aktą, simbolizuojantį paskutinius pinigus atimančią valdžią, suktus kultūros funkcionierius, agresyvius menininkus konkurentus ir tingią spektaklio visuomenę. Pasak akcijos organizatorių, tai simbolika, kalbanti apie beviltišką šiandienės Lietuvos menininko padėtį, iš kurios jam nėra jokios išeities, išskyrus vienintelę – leisti, kad jį viešai nukryžiuotų.
Renginį vainikavo choro „Ave vita” pasirodymas. Netrukus po jo atokiau nuo susirinkusiųjų per visą koncertą stovėjusi neformalaus meno streikininkais save tituluojančių žmonių grupė surengė meno akciją „Nukryžiuotasis menininkas”. Juodai vilkintys vyrai suvaidino menininko nukryžiavimo aktą. Pasak jų, taip buvo siekiama parodyti, kaip valdžia susidoroja su kultūros žmonėmis.
Greta pagrindinės protestuotojų minios, šiek tiek nuošaliau ir atsiskyrę nuo kitų taip pat būriavosi radikalių pažiūrų atstovai, save vadinę „laisvaisiais menininkais“. Jų atstovas Darius Pocevičius teigė, kad jie taip pat protestuoja prieš esamą valdžios poliką, tačiau pareiškė: „Kultūrą žaloja ne tik politikų sprendimai, bet ir patys menininkai, kurie pasiryžę vienas kitam perkąsti gerkles dėl paskutinio cento.“
Jis taip pat pareiškė, kad, įskaitant ir čia susirinkusią minią, visiems menininkams rūpi tik duona ir žaidimai, bei paragino vienytis. Pasak jo, kultūros pasaulio atstovai pasieks savo tik tada, kai taps vieningi ir nustos kurti kultūrą, t. y. jis ragino visų profesijų atstovus tam tikram laikui paskelbti boikotą ir nustoti užsiimti su menu susijusia veikla.
Ramiai vykusi menininkų akcija šiek tiek labiau sušurmuliavo tik pačioje pabaigoje, kai grupė jaunų kūrėjų surengė savo akciją „Nukryžiuotasis menininkas“. Jos metu ant improvizuoto kryžiaus buvo nukryžiuotas pajaco rūbais aprengtas žmogus.
Grupė nepriklausomų menininkų iš įvairių Lietuvos miestų akcijos pabaigoje surengė „Nukryžiuotojo menininko“ reginį – ant sukryžiuotų pagalių iškėlė raudonai apsirengusį „menininką“, kurio krūtinę tulpių žiedais plakė „buržua“, o vėliau ant to paties „kryžiaus“ auka buvo nunešta prie Seimo rūmų. Akcija turėjo simbolizuoti beviltišką šiandienės Lietuvos menininko padėtį, iš kurios jam nėra jokios išeities, išskyrus vienintelę – leisti, kad jį viešai nukryžiuotų.
Pagal lietuvišką spaudą parengė en arche
